Statinio informacinis modeliavimas (BIM) jau tapo svarbia šiuolaikinių statybos projektų technologija, leidžiančia optimizuoti projektus ir juos efektyviai valdyti viso pastato gyvavimo ciklo metu. Šis metodas leidžia sumažinti klaidų skaičių, pagerinti sprendimų priėmimo kokybę bei pagreitinti projektų įgyvendinimą. Nepaisant šių privalumų, ne visi statybos vystytojai yra linkę diegti BIM į savo projektus, bijodami, kad tai padidins projekto kainą ir užtruks ilgiau. Vis dėlto, specialistai perspėja, kad siekis sutaupyti projektavimo sąskaita gali kainuoti kur kas daugiau ilgalaikėje perspektyvoje.
UAB „Termoinžinerija“ vadovas Tadas pabrėžia, kad nors BIM technologijų naudojimas iš pradžių gali pareikalauti daugiau resursų ir šiek tiek padidinti projekto kainą, ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka su kaupu: „Pradėjus naudoti BIM, projektuotojams tenka įdėti daugiau pastangų – reikia atsakingai kurti skaitmeninius modelius ir susiderinti daugybę detalių. Tačiau kai ši technologija tampa įprasta darbo dalimi, visa eiga supaprastėja, sumažėja klaidų, o statybos procesai tampa kur kas sklandesni.“
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl BIM taip stipriai rekomenduojamas, yra jo gebėjimas išvengti klaidų, kurios dažnai išryškėja tik statybų metu. Klaidų taisymas gali kainuoti ne tik papildomus pinigus, bet ir prailginti statybų procesą. „Naudojant tradicinius projektavimo metodus, klaidos gali būti pastebėtos tik vėliau, kai jau prasidėję statybos darbai. Pavyzdžiui, neįvertinus tam tikrų sprendinių, vėliau gali tekti perprojektuoti dalis konstrukcijų, o tai reiškia papildomus kaštus ir laiko praradimą“, – aiškina Tadas.
BIM technologija leidžia pažvelgti į būsimo statinio modelį visapusiškai – nuo pradinių projektinių sprendimų iki detalių, tokių kaip inžinerinių sistemų suderinamumas. Tai ypač svarbu siekiant išvengti vėlesnių statybos darbų korekcijų, kurios gali labai brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, projektuojant stovėjimo aikštelę, kuriai reikia užtikrinti tam tikrą vidinį aukštį, BIM modelis leidžia iš anksto numatyti, kaip įvairios sistemos paveiks galutinį rezultatą, ir išvengti situacijų, kai pastatytos priešgaisrinės ar ventiliacinės sistemos sumažina erdvės aukštį.
Be klaidų eliminavimo, BIM taip pat padeda optimizuoti gamybos ir pasiruošimo statyboms procesus. „Skaitmeninis modeliavimas leidžia iš anksto numatyti visus konstrukcijų elementus, todėl inžinieriai jau projektavimo stadijoje gali nurodyti vietas, kuriose turi būti padarytos angos ar kiti konstrukciniai sprendimai. Taip sumažėja rizika, kad statybos aikštelėje teks daryti papildomus gręžimus ar keitimus, kurie ne tik kainuoja pinigus, bet ir sukelia papildomų nepatogumų“, – priduria Tadas.
BIM technologija nėra naudinga tik projektavimo stadijoje – ji taip pat gali žymiai prisidėti prie ilgalaikio statinio priežiūros efektyvumo. Tyrimai rodo, kad per visą pastato gyvavimo ciklą jo priežiūrai išleidžiama apie 80–90 proc. visų investicijų, o projektavimo išlaidos sudaro tik 10–20 proc. Todėl net ir nedidelis BIM sukuriamas taupymo efektas gali turėti reikšmingą įtaką ilgalaikėms išlaidoms. Tadas pažymi, kad įstatymai dar nereikalauja naudoti BIM visais atvejais, tačiau vystytojai, siekiantys ilgalaikio efektyvumo ir išlaidų mažinimo, turėtų svarstyti šią investiciją kaip galimybę sumažinti priežiūros kaštus.
„Ilgalaikėje perspektyvoje BIM padeda sutaupyti ne tik laiką, bet ir pinigus. Nors pradiniame etape gali pasirodyti, kad šis metodas brangus, tačiau vėlesniuose statybos ir eksploatacijos etapuose šie kaštai grąžina dešimteriopą naudą“, – apibendrina Tadas.